Spalio 6 – 9 dienomis Visagine įvyks tradicinis, jau šešioliktas, tarptautinis monospektaklių festivalis „Atspindys“. Kasmet keli atrinkti festivalio spektakliai parodomi ir Vilniuje, tad ir šįmet rugsėjo viduryje sostinės žiūrovai pamatė pasaulinio ryškumo šiuolaikinio šokio atstovės Olgos Kosterinos spektaklį „Dilema“. Visagine vietinių, ištikimai į festivalio spektaklius kasmet susirenkančių, ir iš toliau atvykstančių žiūrovų lauks keturiolika skirtingų monospektaklių iš Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Izraelio, Ukrainos, Lenkijos ir Slovakijos. Britų aktorius virtuozas Pip'as Utton'as, jau ketvirtį amžiaus pats rašantis savo spektaklių tekstus bei pats juos atliekantis, kaip niekas kitas gebantis įkūnyti scenoje išskirtines istorines figūras, tarp kurių – Dickensas, Chaplinas, Hitleris, Margaret Thatcher, Churchillis, Casanova, šįmet Visagino festivalio scenoje pasirodys Alberto Einsteino pavidalu. „Utton'o metamorfozė – stulbinanti, nuo mažyčių išvaizdos pokyčių vedanti prie rimto vokalinio ir fizinio persikūnijimo. Ne savo noru pramintas „bombos tėvu“, spektaklio Albertas Einsteinas leidžia dirstelėti į savo gyvenimą – kaip fiziko teoretiko, sutuoktinio, žydo ir, kaip įprasta Utton'ui – žmogaus“, – rašo Didžiosios Britanijos teatro kritikai. Pip'as Utton'as su savo monospektakliais yra apkeliavęs visą pasaulį, o festivalyje „Atspindys“ dalyvauja jau ne pirmą kartą. Izraelio teatro ir kino aktorius Isaac Pekar (Laisvoji teatro studija) scenoje atgaivins Stefano Cveigo novelės „Mendelis knygius“ herojus, nukeldamas į XX a. pradžios Vieną, galėjusią pasididžiuoti daugybe talentingų asmenybių, greta kurių švytėjo ir Jakobo Mendelio vardas. Mendelis gyveno vien tik knygų pasaulyje. Ir jo gyvenimo prasmė, ir laimė gimdavo iš bendravimo su knygomis. Tačiau viskas negrįžtamai pasikeitė, prasidėjus karui. Tiksliais štrichais aktorius akimirksniu charakterizuoja kiekvieną personažą, pasitelkdamas tiek draminio, tiek lėlių teatro išraiškingas priemones ir pademonstruodamas aukščiausio lygio aktorinę techniką. Ukrainos teatro ir kino aktorius, muzikantas Mikola Bičuk'as („Theatrum mundi“) parodys spektaklį jaunimui „Kodėl žmonės ne..?“ pagal Sergejaus Astrachancevo pjesę. „Kodėl?“ – tai klausimas, kurį labai dažnai užduodame sau ir kitiems. Tarp tūkstančių „kodėl?“ yra ir tokių, į kuriuos atsakyti neįmanoma. Ši istorija – ne išimtis. Tai jauno žmogaus, susipainiojusio gyvenime ir visiškai juo nusivylusio, istorija. Jis jau pasiryžęs negrįžtamam žingsniui, tačiau vienas įvykis, vienas pokalbis aukštyn kojom apvers jaunojo spektaklio herojaus gyvenimą. Lenkų aktorius Wojciech Kowalski („Teatr Wojtka“) pakvies į žiūrovų būrius sutraukiančią kabareto stiliaus programą „Homosovieticus“ pagal Michailo Zoščenkos ir Bulato Okudžavos kūrybą. Monospektaklyje Michailo Zoščenkos kūrybai, kurioje vaizduojamas Rusijos porevoliucinių metų miesčionių smulkmeniškumas, jos satyros aštrumui antrina ir ypatingą atmosferą spektakliui suteikia gruzinų kilmės poeto, rusų autorinės dainos pradininko Bulato Okudžavos dainos, kurioms akompanuojama akordeonu. Kowalskio spektaklyje juokdamiesi iš M. Zoščenkos kūrinių miesčionių, juokiamės patys iš savęs. Prešovo nacionalinio teatro aktorius Peter'is Brajerčík'as (Slovakija) Umberto Eco romano „Prahos kapinės“ įkvėptame monospektaklyje „Moralinė beprotybė“ žengia į pogrindinį dezinformacijos pasaulį. Pjesės centre – moderniųjų laikų banditas, išreiškiantis šiuolaikinę Europos realybę. Jis varto tiesą kaip jam patinka, bet jo gyvas humoro jausmas sukelia mūsų simpatiją. Šiaip ar taip, jis puikiai žino, kokie yra vokiečiai, amerikiečiai ir netgi slovakai. Netgi tada, kai yra neteisus, jį sunku pagauti už žodžių. Štai kodėl šis personažas kažkur visuomenės paribiuose gali skelbti savo iškraipytą tiesą. Festivalio direktorė Marija Tanana pažymėjo, kad Lietuvoje pandeminis laikotarpis tapo stipriu katalizatoriumi kurti monospektaklius. Šių metų „Atspindyje“ dalyvauja net devyni lietuviški monospektakliai: Kristijono Sipario spektaklis apie Joną Basanavičių ir jo gyvenimo meilę „Mano tėvynė – prie jo širdies...“ (teatras „Arbatvakariai“), Andriaus Bialobžeskio ir Vilniaus arsenalo „Aš pažinau karalių tavyje“, skirtas Vytauto Mačernio 100-osioms gimimo metinėms, Sakalo Uždavinio „Dabar many visai kita ugnis“ Samuelio Becketto dramos „Paskutinė Krepo juosta“ motyvais, Neringos Bulotaitės „Kas nebijo Virdžinijos Vulf?“ (OKT/Vilniaus miesto teatras), Jelenos Bogdanovič „Josifas, Marina ir Ana“ (sekant Josifo Brodskio, Marinos Cvetajevos ir Anos Achmatovos pėdomis Vilniuje), Tomo Šečkaus „Praeina diena“ Luigi Pirandello novelių motyvais, Andros Kavaliauskaitės elektrosiurrealistinė pasaka pagal tikras paauglių istorijas „9.18“ (Alytaus miesto teatras), Birutės Mar „Motinos pienas“ pagal Noros Ikstenos romaną ir Aleksandro Rubinovo „Mano tėvas“ pagal Stanislovo Rubinovo prisiminimus (praėjusių metų „Atspindyje“ pelnęs Grand Prix, šiemet ne konkursinėje programoje).  Kaip beveik kasmet, festivalyje pantomimos dirbtuves rengs aktorius mimas Bob Dantonel iš Prancūzijos. Monospektaklių festivalis „Atspindys“ šiuo metu yra vienintelis vieno aktoriaus teatro meną telkiantis, skatinantis ir propaguojantis tokio masto tarptautinis renginys Lietuvoje. Tarptautinio monospektaklių festivalio „Atspindys“ rengėjų informacija

Labą gražią rugsėjo dieną  , tarptautinis monospektaklių festivalis „Atspindys“, šiemet tradiciškai įvyksiantis spalio 6–9 dienomis Visagine, kviečia į įžanginį festivalio spektaklį Vilniuje – Olgos Kosterinos šokio šedevrą „Dilema“, kuris bus parodytas rugsėjo 14 d. teatre „Vilniaus klasika“ (buvusiuose Vilniaus statybininkų rūmuose, Vytenio g. 6). Olga Kosterina – atlikėja, režisierė, choreografė, daugelio tarptautinių festivalių laureatė. Ji – fizinio teatro spektaklių, jungiančių šiuolaikinį šokį, pantomimą, cirko meną, autorė ir atlikėja. Kiekvienas Kosterinos spektaklis – tai neverbalinis teatro vyksmas, vaizdinių ir metaforų abėcėlė, kelionė į pačią žmogiškosios prigimties esmę, šokis ties žmogiškųjų galimybių riba. Šokėjos darbai įvertinti geriausio spektaklio, geriausios aktorės, geriausios choreografijos ir kitais apdovanojimais daugelyje tarptautinių teatro festivalių visame pasaulyje.

https://www.obzor.lt/news/n73156.html https://www.obzor.lt/news/n73166.html https://www.obzor.lt/news/n73189.html https://www.obzor.lt/news/n73193.html https://www.obzor.lt/news/n73199.html https://www.obzor.lt/news/n73220.html https://www.obzor.lt/news/n73245.html https://www.obzor.lt/news/n73330.html https://www.obzor.lt/news/n73358.html https://www.obzor.lt/news/n73393.html https://www.obzor.lt/news/n73419.html

Rugpjūčio 5 – 15 dienomis Druskininkuose įvyks jau septintasis tarptautinis teatro festivalis „Druskininkų vasaros teatro SANKRYŽA“. Rengiamas nuo 2015-ųjų, šis įvykis kasmet sutraukia į Druskininkų miesto erdves ne tik kurorto poilsiautojus, bet ir specialiai atvykstančius žiūrovus iš kitų miestų bei šalių. Žalio ir elegantiško kurorto aplinka sudaro ypatingą festivalio atmosferą, iš kurios gerų įspūdžių išsiveža ir iš svetur čia atvykstantys teatro profesionalai, rašoma pranešime spaudai. Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/i-druskininkus-sugrizta-teatras-absurdo-grimasos-poezijos-ir-meiles-ilgesio-natos.d?id=87836555

Į Druskininkus sugrįžta teatras: absurdo grimasos, poezijos ir meilės ilgesio natos pandeminiame pasaulyje

Vasario 11 – kovo 8 d. Sankt Peterburge, teatre-festivalyje „Baltijskij dom“, įvyko XIII tarptautinis monospektaklių festivalis „Monoklis“. Jo vertinimo komisijoje dirbo ir Lietuvoje rengiamų tarptautinių teatro festivalių „Atspindys“ ir „Sankryža“ direktorė Marija Tanana. Kovo 8 d. vertinimo komisija paskelbė Grand Prix laimėtoją – Viktorą Bugakovą (Виктор Бугаков) už spektaklį „Gazos ruožas“ – bendrą teatro-festivalio „Baltijskij dom“ eksperimentinės scenos ir ЦЕХЪ teatro (Sankt Peterburgas, Rusija) projektą. Kitų trijų pagrindinių festivalio prizų laimėtojai – Natalija Kuznecova (Наталья Кузнецова) už spektaklį „Kalba Maskva“, Galina Lobanok (Галина Лобанок) už spektaklį „Be pudros“ ir Mariana Korobeinikova (Марианна Коробейникова) už spektaklį „Motinos jūros pėdsakai“ pagal M. Cvetajevos apysaką „Motina ir muzika“.

2020 m. spalio 7–10 dienomis Visagine įvyko jau 15-asis tarptautinis monospektaklių festivalis „Atspindys“, šiemet dėl pandemijos sukeltų apribojimų pateikęs žiūrovams tik lietuvišką programą. Vis dėlto Visagine festivalio dienomis, kaip ir kasmet, tvyrojo šventinė nuotaika, kurią bendromis pastangomis sukūrė festivalio organizatoriai VšĮ „Visagino Atspindys“, Visagino kultūros centras, festivalio partnerė Visagino miesto savivaldybė, ir, žinoma, festivalio dalyviai, svečiai, žiūrovai bei rėmėjai. Festivalio programoje parodyti septyni monospektakliai bei spektaklių eskizai: kviestinis, nekonkursinis Andriaus Bialobžeskio ir „Vilniaus arsenalo“ spektaklis – muzikėčios pagal Kristijoną Donelaitį „Apie žvėris ir žmones“, Vladimiro Serovo spektaklis „Renkuosi laisvę“ Aleksandro Galičiaus (1918–1977) kūrybos motyvais, perkusininko Arkadijaus Gotesmano ir skaitovo Juliaus Grickevičiaus muzikinis reginys „Perkusinės atvirutės“ (vaizdo menininkai Linas Liandzbergis ir Arturas Valiauga), Jelenos Bogdanovič spektaklis „Josifas, Marina ir Ana“ (Josifo Brodskio, Marinos Cvetajevos ir Anos Achmatovos biografijų bei kūrybos motyvais), Aleksandro Rubinovo spektaklis „Mano tėvas“ pagal aktoriaus tėvo Stanislovo Rubinovo (1930–2013) prisiminimus, Gedimino Storpirščio spektaklis „Žmonės ant tilto“ pagal Wisławos Szymborskos, Daivos Čepauskaitės ir Violetos Palčinskaitės eiles ir Birutės Mar „Motinos pienas“ pagal Noros Ikstenos romaną. Geriausiu XV „Atspindžio“ monospektakliu vertinimo komisija pripažino Aleksandro Rubinovo monospektaklį „Mano tėvas“. Tai istorija apie aktoriaus tėvo, žymaus Lietuvos dainininko, teatro režisieriaus, pedagogo, intelektualo Stanislovo Rubinovo (1930–2013) išgyvenimą nuo 1941 iki 1944 m. nežmoniškomis aplinkybėmis, kai paauglys kartu su motina turėjo slapstytis nuo nacių Lietuvos ir Baltarusijos miškuose. Pasak vieno iš festivalio vertinimo komisijos narių, aktoriaus Vlado Bagdono, prizas A. Rubinovui atiteko „už meilę Teatrui, meilę savo Tėvui ir už veidrodį, nešantį viltį“. Iki karo pabaigos miško duobėje išsislapsčiusio paauglio ant nugaros nešamo veidrodžio, skirto padovanoti išgelbėtojų Butvilų šeimai, metafora spektaklio pabaigoje sutalpino daugybę esamų ir būsimų Holokausto temos interpretacijų.